2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

TIKĖJIMAS

Man patinka svajoti. Nuo pat mažens man patinka svajoti. Turbūt čia pasakų įtaka. Nuo pat mažens jos užvaldė protą. Kai gerumai jų, leliumai leliumai. Man patinka svajoti.
Prieini prie meškos, sugalvoji norą ir paglostai nosį jos. Sakoma, išsipildo tai. Bet aš tikiu tuom. Nes man patinka svajoti. Tikėjimas suteikia prasmę. Gal ne gyvenimui. Gal ir ne Dievui ar kitokiam dievui. Tu ir Tavo darbai nepasidaro beverčiais. Tikėjimas suteikia prasmę.
Aš tikiu. Aš tikiu, kad gamta atgaivina mano sielą. Tada išsivaduoji nuo rutinos. Išsivaduoji nuo visų problemų. Išsivaduoji nuo žmogaus sistemos ir pasineri į amžinąpradę gamtos Sistemą. Aš tikiu, kad gamtos Sistema yra pati aukščiausioji ir tobuliausioji iš visų. Aš tikiu.
Sistema. Gamtos sistema gyvuoja nuo pat pradžios. Ji galioja visoj visatoj. Žmogaus protas nėra pajėgus ją suprasti. Ji per daug tobula netobulam žmogui protui ir sielai. Sistema. Ji visur aplinkui. Ji yra gamta. Ji yra pasaulis ir visata. Tai yra tobuliausia Sistema.
Užlipi, žmogau, ant kalno. Kaip gražu aplink. Kalnai. Miškai. Vandenai. Gyvybė. Gamtoje Tu ESI. Nesvarbu ką esi pasiekęs. Nesvarbu koks statusas yra materialioje visuomenėje. Nesvarbu. Gamtoje neegzistuoja žmogaus teisės. Gamtoje Tu ESI Sistemos dalis. Be Tavęs Sistema sugriūtų. Be Sistemos Tavęs nebūtų. Gamta yra Sistema. Tu esi gamta ir gamtoje Tu esi.